Naujienos

Iki sausio 7 dienos galite aplankyti Vilniaus 700-mečiui paminėti skirtą parodą ValenciaPhoto23, tarptautiniame fotografijos festivalyje Valensijoje. Paroda eksponuojama Palau de Cervelló, Plaza de Tetuan 3, València. Maloniai kviečiame! Organizuoja: Lietuvos Respublikos konsulatas Valensijoje Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Romualdas Požerskis, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilnius 700, GoVilnius, Ajuntament de València, Valenciaphotofest.

Seniausias istorinis šaltinis, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas – Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. į Vakarų Europą siųstas laiškas. 2023 m. sausio 25 d. Lietuvos sostinė minėjo 700 metų.

Per septynis šimtmečius Vilnius patyrė ir klestėjimo ir nuosmukio laikotarpius. Keitėsi miesto vaizdas, kurio vizualiniams pokyčiams daugiausia įtakos turėjo karai, okupacijos, epidemijos ir gaisrai. Tačiau miestas vis atsikurdavo ir vėl suklestėdavo. Ankstyviausieji ir tikroviškiausi miesto vaizdai buvo sukurti XIX a. II pusėje, kai Vilnių pasiekė vienas svarbesnių šio šimtmečio technikos išradimų – fotografija. Jos istorija prasidėjo 1839 m. Tada Vilniuje buvo pagaminti ir viešai pademonstruoti pirmieji dagerotipiniai vaizdai. Apie 1860-uosius mieste atsidarė pirmosios ateljė, o jas įkūrę fotografai Abdonas Korzonas ir Albertas Swieykowskis pradėjo fotografuoti Vilnių. Miesto vaizdus fiksavo ir iš svetur atvykę fotografai – Wilhelmas Zacharčikas, Antalis Rohrbachas ir Konradas Brandelis. Jie buvo ankstyviausių Vilniaus vaizdų albumų autoriai. Tačiau pirmasis fotografas, kuris atsidėjęs dokumentavo senąjį Vilnių, buvo Juozapas Čechavičius (Józef Czechowicz, 1818-1888). Vilniaus fotografijos istorijoje jis yra žinomas kaip meniškų panoramų, unikalių architektūros paminklų, svarbių miesto įvykių vaizdų ir įspūdingų jo apylinkių peizažų autorius. J. Čechavičiaus kūrybinis palikimas – vertingas XIX a. 7-9 dešimtmečių Vilniaus istorijos vaizdo dokumentas.

Vėliau Vilniaus miestą fotografavo Stanislovas Filibertas Fleury (Stanisław Filibert Fleury, 1858-1915). XIX-XX amžių sandūroje sukurtose fotografijose jis įamžino ne tik istorinius ir architektūros paminklus, bet fiksavo ir miesto kasdienio gyvenimo scenas, mėgo fotografuoti žmones gatvėse, turguje, mugėse, skveruose ir pan.

Didžiausią Vilniaus meninių fotografijų rinkinį sukaupė fotografas Janas Bulhakas (Jan Bułhak, 1876-1950). Jis buvo meninės fotografijos šalininkas ir propaguotojas. J. Bulhakas, fotografavęs Vilnių 1910-1944 m. sukūrė tūkstančius įdomių ir vertingų miesto nuotraukų. Čia įsikūręs prieš Pirmąjį pasaulinį karą, jis dirbo miesto fotografu, todėl didžiausią jo palikimo dalį sudaro Vilniaus architektūros meninės fotografijos. Jose – senamiesčio gatvių vaizdai, bažnyčių ir jų interjerų, vienuolynų, rūmų, gyvenamųjų ir kitų pastatų architektūra bei jos detalės. Savo kūryboje  J. Bulhakas ypatingą dėmesį natūraliai šviesai, kuri yra svarbiausias jo fotografijų estetinis motyvas ir pagrindinė meninė priemonė.

Parodoje eksponuojama nedidelė Vilniaus istorinių vaizdų dalis, suteikianti žiūrovui galimybę pamatyti ir įsivaizduoti, kaip miestas atrodė praeityje. Istorinio miesto dvasią taikliai apibūdina fotografo J. Bulhako žodžiai: „Vilnius skambina, groja ir gieda bažnyčių bokštais, šypsosi sodų žiedais, raudonuoja stogų čerpėmis, žavi kalvų žaluma ir upių skaidrumu, suvirpina kiekvieną sugebančią mylėti širdį. Pranašiškai, skardžiai gaudžia Vilniaus varpai: buvome, esame, būsime!...”

Fotografijos: Juozapas Čechavičius, Romualdas Požerskis y @GoVilnius

Daugiau informacijos: http://valenciaphoto.es/